Apie | Kuo ypatingas? | Konstrukcija | Spaudoje

Konstrukcija.

Karkasas. Kaip ir kikvienai stogo dangai, žolei reikalingas karkasas. Paprasčiausia, niekuom nesiskirianti, tik tvirtesnė medinė grgnių konstrukcija tam puikiai tinka. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad lietaus metu stogas žymiai pasunkėja (net iki 100kg/m2), taip pat sniego svoris turi reikšmės.

Rekomenduojamas stogo nuolydis – 1-30°. Galimas ir statesnis nuolydis, tačiau tuomet gresia žemės nučiuožimas ar nubyrėjimas. Nuo to gali apsaugoti tinklas, sutvirtinantis gruntą. Taip pat nuolydžio kampas įtakoja ir drenažinio sluoksnio pasirinkimą: kuo statesnis šlaitas, tuo greičiau vanduo išteka, gali jo pritrūkti – vadinasi, reikia jį sulaikyti. Jei šlaitas gulstesnis, gali pelkėti, todėl reikia gero nubėgimo. Vienu ar kitu atveju, arčiausiai stogo viršaus yra mažiausiai vandens, arčiausiai kraštų – daugausia.

Grebėstai. Ant stogo karkaso kuo tankiau tvirtinami grebėstai (lentos). Stogo kraštinėse reikalingi bortai, kad žemės nenučiuožtų. Panašu į sulenktą smėlio dėžė, vazoną. Jų aukštis turėtų būti nežemesnis nei žemės viršus. Bortui tinka lenta, rąstas. Jų apačioje būtinai kas 20 cm reikia palikti tarpus vandeniui išbėgti. Pravartu bortelius dažyti vandeniui atspariais dažais, impregnuoti arba apkloti apie 6 sluoksniais beržo tošies.

Vandens izoliacija. Žolės stogui būtinai reikalinga gera izoliacija nuo vandens, nes nei žolė, nei žemė neapsaugo nuo vandens. Nuo hidroizoliacijos kokybės priklauso stogo amžius, ekologiškumas, o izoliacijos pasirinkimas priklauso nuo stogo saviniko sąmoningumo ir tikslų.

Pats paprasčiausias ir mažiausiai įpareigojantis sprendimas yra plastikinė plėvelė. Jos tarnavimo amžius gali būti labai ilgas, nes nuo atmosferos veiksnių ją apsaugo dirvos sluoksnis. Plėvelė yra paprastai montuojama, tačiau neekologiška, nenatūrali, nekvėpuojanti. Nesulaiko vandens, todėl staigiai išdžiūvusi gali pakenkti augalų šaknims. Atitarnavusi ji taps šiukšle ir daug metų nesuirs teršdama gamtą. Ją panaudojus, galima teigti, dingsta visas stogo ekologiškumas.

Kur kas priimtinesnis pasirinkimas – beržo tošis. Ji nuo seno naudojama Skandinavijoje, puikiai apsaugo nuo vandens, kenkėjų, turi net antiseptinių sąvybių. Tošis padeda sukurti artimą žmogui mikroklimatą, atitarnavusi gali būti išmesta atgal į mišką, kur virs trąša. Jos tarnavimo laikas yra trumpesnis, nei plastikinės plėvelės. Taip pat ji ilgiau klojama ant stogo, reikalauja daugiau kruopštumo, sudėtingesnis gavimas. Vistik tai yra laiko patikrintas receptas, tinkantis puikiai tiem, kas ieško natūralumo.

Kiek labiau trumpalaikės medžiagos galėtų būti ir skiedros, gontai, tačiau reikėtų juos impregnuoti vandeniu atspariomis priemonėmis, kas didina kainą bei darbo ir laiko sąnaudas.

Žemės stogą galima montuoti ant jau esančios ankstesnės stogo dangos. Tereikia stogo specialistų apžiūros, ar konstrukcija atlaikys svorį, jei reikia pastiprinti.

Drenažas. Galima prieš beriant žemes ant stogo įrengti drenažo sluoksnį (3-5 cm) vandeniui nubėgti. Nors jis nėra visuomet būtinas, tačiau padeda apsaugoti žemę nuo erozijos, kurią sukelia didelis kiekis tekančio vandens. Ant stogo neturi kauptis pelkėse, nei pritrūkti vandens. Drenažo pasirinkimą lemia stogo nuolydis, vietovės lietingumas, stogo dirvožemio sąvybės. Drenažui įrengti galima naudoti tiek natūralias, tiek naudotas medžiagas, net specialius tam skirtus paklotus.

Žvyras, skaldytas akmuo (skalda, žvirgždas) yra puiki pigi ir natūrali medžiaga, kurios galbūt galima rasti ir savo sklype. Akmenukai neturėtų būti labai apvalus, geriau kampuoti, kitaip gali nuriedėti nuo stogo. Šios medžiagos yra sunkios, nesulaiko vandens, nei ištirpusių maisto medžiagų, todėl tinka ten, kur yra vandens perteklius.

Skaldyta lava yra natūrali medžiaga, o skaldytos plytos ir skaldytas keramzitas yra dirbtinės, tačiau šias medžiagos pasižymi poringumu. Jos yra lengvesnės, sulaiko vandenį ir ištirpusias medžiagas, todėl nuo stogo nutekėjęs vanduo neužterš kitų vandens telkinių organinėmis medžiagomis. Taip pat porėtas medžiagas mėgsta vabzdžiai.

Akmens vata, paprastai naudojama šiluminei izoliacijai, gerai sugeria ir ilgai išlaiko vandenį, kurį vėliau sugeria augalai, gerai sukimba su grublesne stogo danga. Augalų šaknys įsiskverbia į akmens vatą, iš jos siurbia ištirpusias maisto medžiagas. Vata leidžia vandens pertekliui nubėgti. Ypač lengviems stogams galima sėti žolę tiesiai ant akmens vatos, apibėrus žvyru, kad vatos nenupūstų vėjas. Tačiau verta pamąstyti, kiek energijos sunaudojama akmens vatos gamybai...

Putplastis, porolonas gali būti panaudotas išardžius senas automobilių sėdynes ir panašiai. Tai nėra natūrali medžiaga, tačiau tinka antriniam panaudojimui.

Plastikiniai lakštai su įdubomis specialiai gaminami žolės stogams, jų yra visokiausių rųšių. Įdubose susikaupia vanduo, tolygiai pasiskirsto per visą stogo plotą (kitaip, nei naudojant porėtas medžiagas), o perteklius nubėga per viršų. Plastikinius lakštus lengva transportuoti, montuoti. Tačiau jei jie išdžiųsta, tai išdžiųsta staigiai ir sukelia augalams stresą, o porėtos medžiagos po truputį džiūsta, leisdamos augalams prisitaikyti, sulėtinti procesus. Plastikas nesulaiko maisto medžiagų ir yra brangus. Taip pat sunaudojama daugybė energijos gamybai. Šis sprendimas nėra ekologiškas, nors labai patogus.

Apsauga. Žolės stogų gamintojai dažnai naudoja pluoštinį audinį drenažinio ir hidroizoliacinio sluoksnio apsaugai nuo augalų šaknų. Taip pat naudoja erdvinį tinklelį erozijai sustabdyti. Jis reikalingas kuo statesnis stogo šlaitas.

Žemė. Ant žolės stogo neaugtų žolė, jei nebūtų žemių! Nepamirškite ant stogo užberti keletos centimetrų storio žemės sluoksnio. Jo storis priklauso nuo to, kokius augalus ketinate auginti ant savo stogo: samanoms ir kiliminiams šilokams užtenka 2-5 cm storio sluoksnio, nes jų šaknys silpnos. Kuo stambesni augalai – tuo daugiau žemių jiems reikia. Kuo daugiau žemių – tuo sunkesnis stogas (tuo dar labiau pasunkėja – sugeria dar daugiau vandens). Rekomenduojama neviršyti 20-25 cm storio, įskaitant ir drenažą. Žemėse neturėtų būti durpių ar kitų organinių priemaišų, nes žemės sluoksnis gali susitraukti, bei kyla pavojus durpėms užsiliepsnoti. O jos gali ilgą laiką rusenti nepastebėtos. Dažnai ant stogų auginami šilokai yra vandeningi, todėl sunkiai užsidega, taip pat ir samanos. Stogui geriausiai tinka mineralinis gruntas, jis yra nedegus. Nedegus drenažo sluoksnis dar sumažina gaisro riziką. Reikėtų vengti molingo grunto, nes jis nelaidus vandeniui. Gruntui palengvinti galima maišyti su trupintomis degtomis plytomis, maltu dolomitu.

Žolė. Žolės stogas nebūtų žolės stogas jei ant jo neaugtų žolė! Šiam tikslui geriausiai tinka nereiklios, mažai priežiūros reikalaujančios, priklausomai nuo klimato atsparios sausrai ir šalčiui augalų rūšys. Užsienyje galima užsisakyti jau paruoštą, sudaigintą žolės stogo dangą kvadratiniais gabalais. Yra paprasta pakloti jau augančią velėną ar užsėti sausrai atsparių žolių mišinį. Augalų rūšis priklauso nuo žemių sluoksnio – kuo storesnis, tuo didesnius augalus galima auginti ant stogo. Labai gerai auga alpinariumų augalai. Šilropės, uolaskėlės ir kiliminiai šilokai (gali išbūti 3 savaites be vandens ir vėl leisti papildomas šaknis) yra labai atsparūs sausroms. Taipogi tinka smulkiasvogūnės, anksti pavasarį žydinčios gėlės. Vasaros žiedams galima sodinti alpinius astrus, šliaužiančiąsias vaisginas, karpatinius katilėlius, ylalapius flioksus, alpinius vaistučius, žemenes, vilkdalgius, paprastuosius čiobrelius, šilropes, neaukštus šilokus, uolaskėles. Tačiau nereikia apsiriboti vien šiais augalais. Puikiai žydi ir paprastos pievų gėlės, vaistažolės. Ant stogo užaugintos braškės ar kitos uogos, daržovės ar net vaisiai bus išskirtiniai!

Priežiūra. Žolės stogui nėra būtina įpatinga priežiūra po to, kai sudygsta augalai. Visuomet galima jį patrėšti, ilgos sausros metu palaistyti. Jei stogas nėra labai status, jį reikėtų nušienauti. Skandinavijoje šis darbas dažnai patikimas ožkoms – jos lengvai užšoka ant stogo nuo stačių uolų ir trumpai nukramsnoja žolę. Triušiai taip pat gali pagelbėti bei patręšti stogą. Nušienauta žolė atrodo lygi, nesusimeta į kupstus. Norint išlaikyti vieną augalų rūšį ant stogo, reikia stengtis sukurti tik jai palankias sąlygas. Jei stogas ilgai išlaiko drėgmę, jame gali atsirasti vandenį mėgstantys augalai ir pan.

Gyvūnija. Įsirengdami žolės stogą nesitikėkite likti vieninteliai namo šeimininkai! Ant jūsų namo stogo įsikurs įvarūs vabalėliai, šliužai, voriukai, žiogai, žydinčias gėles ims lankyti bitės ir drugeliai. Jei žolė aukšta, stogas gali pragysti net ir paukščių balsais!

Ant žolės stogo lygiai kaip ir ant įprastinio stogo montuojamos antenos, saulės kolektoriai. Jų metamas šešėlis tampa puikus prieglobstis bestuburiams stogo gyventojams.

Į viršų
Skaityti toliau...